Greita kraujo infekcijų diagnostika

Kraujo infekcija (KSI) – tai sisteminis uždegiminės reakcijos sindromas, kurį sukelia įvairių patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų patekimas į kraują.

Ligos eigai dažnai būdingas uždegiminių mediatorių aktyvavimas ir išsiskyrimas, sukeliantis daugybę klinikinių simptomų, tokių kaip aukšta karščiavimas, šaltkrėtis, tachikardija, dusulys, bėrimas ir pakitusi psichinė būsena, o sunkiais atvejais – šokas, DIK ir daugelio organų nepakankamumas, pasižymintis dideliu mirtingumu. Įgyta HA (sepsis ir septinis šokas) atvejų sudaro 40 % atvejų ir maždaug 20 % intensyviosios terapijos skyriuje įgytų atvejų. Be to, tai glaudžiai susiję su prasta prognoze, ypač nesant laiku skiriamo antimikrobinio gydymo ir židininės infekcijos kontrolės.

Kraujo infekcijų klasifikacija pagal infekcijos laipsnį

Bakteremija

Bakterijų ar grybų buvimas kraujyje.

Sepsis

Klinikinis sindromas, kurį sukelia patogeninių bakterijų ir jų toksinų patekimas į kraują, yra rimta sisteminė infekcija..

Piohemija

Gyvybei pavojingas organų funkcijos sutrikimas, kurį sukelia organizmo reakcijos į infekciją disreguliacija.

Didesnį klinikinį susirūpinimą kelia šios dvi susijusios infekcijos.

Specialios su kateteriu susijusios kraujo infekcijos

Kraujo infekcijos, susijusios su į kraujagysles implantuotais kateteriais (pvz., periferinių venų kateteriais, centrinių venų kateteriais, arterijų kateteriais, dializės kateteriais ir kt.).

Specialus infekcinis endokarditas

Tai infekcinė liga, kurią sukelia patogenų migracija į endokardą ir širdies vožtuvus, ir kuriai būdingas perteklinių organizmų susidarymas vožtuvuose kaip patologinio pažeidimo forma, bei embolinės infekcijos metastazės arba sepsis dėl perteklinio organizmo išsiskyrimo.

Kraujo infekcijų pavojai：

Kraujo infekcija apibrėžiama kaip pacientas, kuriam nustatytas teigiamas kraujo pasėlis ir sisteminės infekcijos požymiai. Kraujo infekcijos gali būti antrinės dėl kitų infekcijos vietų, tokių kaip plaučių infekcijos, pilvo ertmės infekcijos arba pirminės infekcijos. Pranešama, kad 40 % pacientų, sergančių sepsiu ar septiniu šoku, ligą sukelia kraujo infekcijos [4]. Apskaičiuota, kad kasmet pasaulyje užregistruojama 47–50 milijonų sepsio atvejų, dėl kurių miršta daugiau nei 11 milijonų žmonių, vidutiniškai kas 2,8 sekundės miršta maždaug 1 žmogus [5].

Galimi kraujo infekcijų diagnostikos metodai

01 PCT

Kai atsiranda sisteminė infekcija ir uždegiminė reakcija, kalcitoninogeno PCT sekrecija sparčiai didėja, veikiant bakteriniams toksinams ir uždegiminiams citokinams, o serumo PCT lygis atspindi ligos rimtumą ir yra geras prognozės rodiklis.

0.2 Ląstelės ir sukibimo faktoriai

Ląstelių adhezijos molekulės (LAM) dalyvauja daugelyje fiziopatologinių procesų, tokių kaip imuninis atsakas ir uždegiminis atsakas, ir atlieka svarbų vaidmenį kovojant su infekcija bei sunkiomis infekcijomis. Jos apima IL-6, IL-8, TNF-α, VCAM-1 ir kt.

03 Endotoksinas, G testas

Gramneigiamos bakterijos, patekusios į kraują ir išskirdamos endotoksiną, gali sukelti endotoksemiją; (1,3)-β-D-gliukanas yra viena iš pagrindinių grybelio ląstelės sienelės struktūrų ir jo kiekis žymiai padidėja sergant grybelinėmis infekcijomis.

04 Molekulinė biologija

Tiriama mikroorganizmų į kraują išskirta DNR arba RNR arba po teigiamo kraujo pasėlio.

05 kraujo pasėlis

Bakterijos arba grybeliai kraujo kultūrose yra „auksinis standartas“.

Kraujo pasėlis yra vienas iš paprasčiausių, tiksliausių ir dažniausiai naudojamų metodų kraujo infekcijoms aptikti ir yra patogeninis pagrindas kraujo infekcijoms organizme patvirtinti. Ankstyva kraujo pasėlio aptikimas ir ankstyvas bei tinkamas antimikrobinis gydymas yra pagrindinės priemonės, kurių reikėtų imtis siekiant kontroliuoti kraujo infekcijas.

Kraujo pasėlis yra auksinis standartas kraujo infekcijos diagnozei, kuris gali tiksliai išskirti infekcinį patogeną, derinamas su vaistų jautrumo nustatymu ir pateikia teisingą bei tikslų gydymo planą. Tačiau ilgas teigiamų kraujo pasėlio rezultatų gavimo laikas trukdo laiku nustatyti klinikinę diagnozę ir gydymą, ir buvo pranešta, kad pacientų, negydomų laiku veiksmingais antibiotikais, mirtingumas padidėja 7,6 % per valandą po 6 valandų nuo pirmosios hipotenzijos.

Todėl dabartinė kraujo pasėlio ir vaistų jautrumo nustatymo pacientams, kuriems įtariamos kraujo infekcijos, procedūra dažniausiai apima trijų pakopų ataskaitų teikimą: pirminį ataskaitų teikimą (kritinių verčių ataskaita, tepinėlio rezultatai), antrinį ataskaitų teikimą (greitas nustatymas arba (ir) tiesioginis vaistų jautrumo pranešimas) ir tretinį ataskaitų teikimą (galutinis pranešimas, įskaitant padermės pavadinimą, teigiamo pavojaus signalo laiką ir standartinio vaistų jautrumo tyrimo rezultatus) [7]. Pirminis pranešimas klinikai turėtų būti pateiktas per 1 val. nuo teigiamo kraujo mėgintuvėlio pranešimo; tretinį pranešimą patartina užpildyti kuo greičiau (paprastai per 48–72 val. bakterijų atveju), priklausomai nuo laboratorijos situacijos.